- nieko
- niẽko adj.
1. apie ką turintį gerų ypatybių, neblogą, tinkamą: Vyras labai niẽko And. O kad aš ėjau ir per kiemelį, tai visi sakė – nieko panelė Vp. Kad da niẽko žmonės, tai baika Mlt. Gražūs rugiai, niẽko Nj. Da turiu niẽko vietą (tarnybą) Kt. Niẽko sau mergiotė, apygražė Ds. Nieko sau porelė, kaip vyžų Šmn. I tas plecius niẽko sau Mrj.
2. neblogai, pusėtinai, pakenčiamai: Jie da nieko pragyvena Jnšk. Čia nieko nutraukta (nufotografuota) Lp. Laukuose jau gerai kaitino, bet girioje nieko sau: čia visą dieną vėsu V.Krėv. Jo tėvų namuos ar (irgi) buvo niẽko Grz.
3. be pakitimų, kaip buvę: Per visą dieną nieko, o vakare ėmė krėsti drugys V.Kudir. Tiktai dabar ji atsimena, kad vaikas plikas. Ji skubiai uždaro langą, atsisuka į mažiuką, bet šis nieko I.Simon.
4. nesvarbu, neturi reikšmės: Nieko, kad tu dar mažas – vis tiek turi eiti Vrb. ║ netrukdo: Tai nieko, gali čia būti Vrb.
5. nė kiek, nė trupučio, visai: Mano i niẽko plaukų nėr – nubėgę visai Jrb. Niẽko to vaiko nėr, o auliniai, auliniai! Ps. Dienos žiemą niẽko nėra Mžš. Meluoja i meluoja, aš jo niẽko neklausau Mžš. Vyšnia nudžiūvo, nieko nebėr uogų Kp. Nu niẽko pieno nebėra karvės Mžš. Šiemet burokai nieko neaugo Ėr. Niẽko Lindos dabar nesueinam nė Grūžiuos Grž. Nieko nebijau eitie Zt. Aš ano krašto nieko nežinau Upt. Jis nieko nežinojo, kur auga gyvybės medis, bet vis dėlto iškeliavo jo ieškoti J.Balč. Mama sako, kad prie tavęs nieko proto nėra Žem. Vienas sviediniukas visai mažiukas i niẽko nešoka Jrb. I vaistų gana kiek prigersiu – niẽko geriau Jnš. Žmonės nieko nekalti Lp. Dabar mano rašymo tikslas tėra tėvynės gerovė, todėl neturiu čia nieko dejuoti J.Balč.
6. atvirkščiai, ne taip: Sakėm, žiema buvo šalta, tai vasara bus šilta – nieko Pš.
◊ iš be niẽko adv. lengva, lengvai: Regis, kas čia, o dėlto geras grėblys ne iš be nieko padirbt Trgn. Iš be nieko žmogaus talkon negausi Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.